- sėslybė
- sėslýbė sf. (1), sėslỹbė (2) NdŽ, BŽ327 sėslumas: Visi piliečiai, nepriklausomai nuo rasinės ir tautinės priklausomybės, tikybos, mokslo cenzo, sėslybės, turi teisę dalyvauti rinkimuose (sov.) rš. Saturno duktė deivė, globojanti žemdirbystę bei sėslybę rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
